- palevėkas
- palevė̃kas sm. (2) Nm, Vl; N niekam netikęs, apsileidęs žmogus, pasileidėlis, girtuoklis, valkata: Tik nesusidėk, vaikeli, su kokiais miesto palevė̃kais! Grš. Ji už tokio palevė̃ko išėjo (ištekėjo) Gs. Kad rinko ma[n] bernelį – prasčiausią palevėką JD889. Iš kurgi tas puspaikis palevė̃kas tiek pinigų būtų gavęs?! Sch226. Tas Vyturys, teip sakant, tikras palevėkas buvo, jis niekados savo darbo neatlikdavo tikram čėse Sch224.
Dictionary of the Lithuanian Language.